Spalio 9 - ąją Kaune prasidėjo jau 18-ąjį kartą rengiama paroda „Rinkis prekę lietuvišką“, kurią organizuoja mūsų asociacijos nariai – Ekspozicijų centras.
Po geriausių Lietuvos gaminių apdovanojimų, pasidžiaugę tuo, ką mūsų šalies pramonė geba sukurti, pakvietėme kalbėtis apie kitą svarbų klausimą: ar sugebėtume užtikrinti maisto gamybą ir tiekimą tada, kai įprastos sistemos sutrinka?
Forume susitiko valstybės, pramonės, prekybos ir mokslo atstovai.Forumą atidaręs Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad valstybės rezervas yra vienas esminių pasirengimo krizėms elementų, tačiau vien sukauptų atsargų nepakanka. Būtinas aiškus atsakomybių pasidalijimas, apskaičiuoti poreikiai ir praktiškai išbandytas valstybės bei verslo bendradarbiavimas.
O ką šiandien rodo realus pasirengimas?Valstybės kontrolės audito išvadose įvardytos valstybės rezervo kaupimo, planavimo ir pristatymo spragos. Ypač svarbus klausimas – gyventojų aprūpinimas maistu pirmosiomis krizės dienomis: pagal audite nagrinėtą tvarką valstybės maisto rezervas būtų naudojamas tik nuo septintos dienos, o ketvirtą–šeštą dienomis aprūpinimą turėtų užtikrinti savivaldybės, nors auditas nustatė, kad jos tam atsargų nekaupia.
Diskusijoje žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika išsakė poziciją, kad esminiai maisto rezervai parengti, o strateginės įmonės pasiruošusios.Tačiau pramonės vadovai iškėlė ne mažiau svarbų klausimą: ar gamintojai žino, kokių konkrečių įsipareigojimų ir pajėgumų iš jų tikisi valstybė bei savivaldybės?Verslas turi gamybinius pajėgumus, technologijas, kompetencijas ir galimybių prisidėti prie valstybės atsparumo.
Tačiau diskusijoje įvardytas aiškesnio dialogo su institucijomis, informacijos apie valstybės poreikius ir bendro veiksmų planavimo poreikis.Juk net ir turint maisto atsargų, būtina užtikrinti, kad veiktų visa tiekimo grandinė: gamyba, energetika, žaliavų tiekimas, logistika, ryšiai, prekyba ir gyventojų aprūpinimas.
Vienas iš praktinių sprendimų – išankstiniai valstybės, savivaldybių ir verslo susitarimai. Žinodami konkrečius poreikius, gamintojai galėtų įvertinti savo pajėgumus, galimybes pritaikyti gamybą būtinosioms prekėms, planuoti išteklius ir kartu su institucijomis derinti kritinės infrastruktūros bei tiekimo užtikrinimą.
Šiandienos forumas parodė, kad turime bendrą tikslą, tačiau dar turime susitarti, kas, ką, kada ir kaip daro krizės metu. Ir šiuos susitarimus būtina ne tik užrašyti, bet ir praktiškai išbandyti.Dėkojame visai forumo organizacinei komandai – KKPDA, Lietuvos pramonininkų konfederacijai ir iniciatyvos „Atsparūs“ partneriams: Vytauto Didžiojo universitetui, Lietuvos šaulių sąjungai bei „Kauno dienai“.
Nuoširdžiai dėkojame forumo pranešėjams, diskusijos dalyviams ir visiems susirinkusiems už atvirą pokalbį, argumentus ir bendrų sprendimų paiešką.