PradžiaNaujienosPIRMASIS ORO PAVOJUS LIETUVOJE
Naujiena

PIRMASIS ORO PAVOJUS LIETUVOJE

2026 m. gegužės 20 d.
3 min skaitymo
Dalintis:
PIRMASIS ORO PAVOJUS LIETUVOJE nuotrauka

Gegužės 20 dienos ryte Vilniaus, o vėliau ir Alytaus zonų gyventojai gavo oro pavojaus pranešimus, nustačius, jog galimai Lietuvos teritoriją kirto kovinis dronas.

Žmonės buvo raginami vykti į slėptuves ir priedangas, mokyklos bei darželiai turėjo užtikrinti vaikų saugumą.

Tačiau situacija labai aiškiai parodė ir daugybę vis dar kyšančių skylių pasirengimo bei atsparumo temose.

Šiandienos įvykiai dar kartą labai aiškiai priminė – civilinė sauga nėra tik tarnybų klausimas. Ji prasideda ten, kur yra žmonės, bendruomenės ir verslas.

KKPDA jau trečius metus kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktine nuosekliai mezga ryšius su Kauno regiono savivaldybėmis, ieško dialogo ir realių sprendimų, kaip pramonė, paslaugų sektorius bei verslo bendruomenė gali panaudoti savo potencialą krizinių situacijų metu.

KKPDA prezidentas Marius Horbačauskas: „Verslas krizėse visada tampa viena greičiausiai veikti pradedančių grandžių. Todėl šiandien svarbiausia ne kalbėti apie teorinį pasirengimą, o realiai žinoti, kas ką daro ir kaip veikiame kartu.“

Kalbame apie labai konkrečius dalykus: gyvybiškai svarbių funkcijų užtikrinimą reikalingų paslaugų ir produkcijos tęstinumą preliminarias sutartis tarp įmonių ir savivaldybių ar ministerijų dvigubos paskirties gamybos pasirengimą verslo vaidmenį bendroje valstybės atsparumo sistemoje.

Šiam tikslui KKPDA yra parengusi ir Verslo atsparumo bei veiklos tęstinumo vadovą, kuriuo laisvai gali naudotis organizacijos, norinčios realiai įsivertinti savo pasirengimą.

Taip pat aktyviai dirbame nacionaliniu lygiu kartu su Krašto apsaugos ministerija, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu bei Lietuvos pramonininkų konfederacija, siekdami stiprinti dialogą ir skatinti didesnį visuomenės bei verslo pasirengimą.

Tačiau turime atvirai pripažinti – procesas juda sunkiai.

Savivalda dažnai neturi nei žmogiškųjų, nei laiko resursų, todėl atsparumo ir pasirengimo temos natūraliai nugula darbų sąrašo apačioje.

Nacionalinės institucijos situaciją dažnai mato kitaip nei visuomenė ar verslas. Vis dar tikimasi, kad kiekvienas „susitvarkys pats“ – savo namuose, savo įmonėje, savo aplinkoje.

KKPDA vykdančioji direktorė Reda Stankevičienė: „Šiandien labai aiškiai pamatėme, kad silpniausia grandis yra ne technologijos ar infrastruktūra. Silpniausia grandis – žmonių žinojimas ir pasirengimas. O tai reiškia, kad atsparumą turime pradėti kurti ne dokumentuose, o realiame visuomenės gyvenime.“

Šiandienos situacija labai aiškiai parodė vieną dalyką – be aiškios lyderystės ir atsakomybės tema nejudės pakankamai greitai. Civilinei saugai, visuomenės ir verslo pasirengimui reikia aiškių šeimininkų, koordinavimo ir nuoseklaus veikimo.

Todėl KKPDA, kaip aktyvi ir pilietiška verslo bendruomenė, šioje srityje veiks dar atkakliau.

Sieksime, kad kiekvienas verslas būtų pasirengęs bent pirmosioms krizės valandoms ir dienoms savo aplinkoje, o kartu aiškiai suprastų savo vietą bendroje valstybės atsparumo ir gynybos sistemoje.