Š. m. birželio 16 dieną LR Trišalėje taryboje buvo svarstomas 2027 metų minimalios mėnesinės algos dydis.
Dar prieš posėdį profesinės sąjungos kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Investuotojų forumu pasiekė bendrą susitarimą. Socialiniai partneriai siūlo MMA nuo 2027 metų didinti 7,19 proc. (83 Eur), kartu 30 Eur didinant ir neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Šis pasiūlymas buvo paremtas kompromiso logika – darbuotojų pajamų augimą derinant su verslo konkurencingumu ir investicinėmis galimybėmis.
Tačiau Trišalės tarybos posėdis parodė, kad bendro sprendimo paieškos dar tik prasideda.
Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų viceministrai posėdžio metu aiškiai nurodė, kad papildomas NPD didinimas nėra svarstomas, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mato galimybę MMA didinti 8 proc.Tai reiškia, kad socialinių partnerių pasiūlytas kompromisinis paketas šiuo metu neturi Vyriausybės palaikymo visa apimtimi. Todėl šiandien svarbiausias klausimas yra ne vien MMA procentas.Jeigu profesinės sąjungos ir verslo organizacijos sugeba rasti bendrą poziciją, socialinio dialogo logika diktuotų, kad ši pozicija taptų pagrindu trišalei diskusijai. Priešingu atveju kyla klausimas, ar Trišalėje taryboje iš tiesų ieškoma bendro sprendimo, ar tiesiog pristatomos iš anksto suformuotos atskirų pusių pozicijos.
„Profesinių sąjungų ir verslo organizacijų susitarimas parodė, kad kompromisas įmanomas net jautriausiais darbo rinkos klausimais. Todėl norėtųsi, kad Trišalėje taryboje būtų diskutuojama dėl viso pasiūlymo paketo, o ne atskiros jo dalys atmetamos dar neprasidėjus realiai diskusijai. Socialinis dialogas stiprus tada, kai sprendimai gimsta prie bendro stalo, o ne tada, kai kiekviena pusė ateina jau turėdama galutinį atsakymą“, – sako Reda Stankevičienė, LPK Socialinės ir darbo politikos bei žmogiškųjų išteklių komiteto pirmininkė, LR Trišalės tarybos narė ir KKPDA vykdančioji direktorė. Darbuotojų pajamos turi augti. Tačiau ilgalaikis augimas turi būti grindžiamas produktyvumu, investicijomis ir kuriama verte. Ne mažiau svarbu išsaugoti pasitikėjimą socialiniu dialogu – nes būtent jis leidžia priimti sprendimus, kurie yra tvarūs darbuotojams, verslui ir valstybei.