2026 m. vasario 26 d. Kaune įvykusioje Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos (KKPDA) darbinėje sesijoje verslo ir valstybės institucijų atstovai kartu formavo „Verslo pasirengimo ir atsparumo vadovą“ – struktūruotą metodiką Lietuvos įmonių pasirengimui veikti ekstremalių situacijų, mobilizacijos ar karo padėties sąlygomis.
Tai buvo ne teorinė diskusija, o praktinis darbas – atsakant į labai konkretų klausimą: ar Lietuvos verslas turi aiškią, iš anksto apibrėžtą veikimo logiką įvairioms krizėms ištikus?
Sesijoje dalyvavo ir savo pozicijas bei praktinę patirtį pristatė LR krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas, Mobilizacijos ir pilietinio pasirengimo departamento prie KAM vadovas Virginijus Vilkelis, Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas, ats. kpt. Vytautas Žymančius, Kauno miesto parengties pareigūnas Žydrūnas Subačius bei Kauno karo komendantūros vadas Ramūnas Salys ir kiti svečiai. Kartu su regiono verslo lyderiais buvo ieškoma bendros veikimo logikos tarp valstybės ir privataus sektoriaus.
Daugybe praktinių įžvalgų pasidalino KKPDA nario "Telia Lietuva" Verslo užtikrinimo, atsparumo ir tvarumo vadovas Vytautas Bučinskas, aktyviai prisijungė kiti pramonės, statybos, transporto, mokslo, paslaugų sektorių vadovai.
Šios diskusijos aktualumas tiesiogiai susijęs su Lietuvos ekonomikos struktūra. 2026 m. pradžioje Lietuvoje veikė daugiau nei 160 500 ūkio subjektų, iš kurių apie 99 % – privataus kapitalo įmonės.Apie 74 % dirbančiųjų – daugiau nei milijonas žmonių – dirba privačiame sektoriuje. Tai reiškia, kad nacionalinis atsparumas didžiąja dalimi priklauso nuo to, kiek pasirengęs yra verslas.
KKPDA prezidentas Marius Horbačauskas pabrėžia: „Verslas nėra tik ekonomikos variklis – jis yra valstybės stabilumo ir atsparumo pagrindas. Jei įmonės nežino, kaip veikti pirmosiomis krizės valandomis, sustoja ne tik jų veikla, bet ir tiekimo grandinės, darbo vietos bei regionų ekonomika.“
Iki šiol Lietuvoje nebuvo sistemingai verslui pritaikyto pasirengimo modelio, kuris operaciškai apibrėžtų organizacijos veikimo principus krizės režimu. Parengtas vadovas užpildo šią spragą – jis siūlo struktūruotą, praktiškai pritaikomą metodiką, kurią įmonės gali adaptuoti pagal savo mastą ir rizikas.
KKPDA direktorė Reda Stankevičienė akcentuoja, kad verslui iki šiol trūko vieningo formato: „Iki šiol Lietuvoje nebuvo verslui skirtos struktūruotos „pasirengimo kuprinės“ – metodikos, kuri apimtų visą organizacijos atsakomybės spektrą. Verslo atsakomybė krizės metu yra kompleksiška – nuo infrastruktūros ir finansų iki darbuotojų saugumo bei tiekimo grandinių tęstinumo.“
Svarbu pabrėžti – tai nėra reglamentas ar privaloma direktyva. Tai savanoriška metodika, paremta sąmoningu verslo sprendimu ruoštis iš anksto. KKPDA nuosekliai laikosi pozicijos: stiprus verslas krizės metu nėra pasyvus stebėtojas – jis yra atsakingas partneris, gebantis užtikrinti organizacijos stabilumą, darbuotojų saugumą ir prisidėti prie regiono bei valstybės atsparumo.
Kaune suformuotas modelis žymi naują etapą – pirmą kartą verslas Lietuvoje sistemingai apibrėžia savo vaidmenį krizės kontekste. Tai žingsnis nuo reagavimo prie pasirengimo.
Už nuotraukas dėkojame Kauno diena | Edgarui Cickevičiui.