Rugpjūčio 26 dieną Birštone vykusiame „AgroMaisto Impulsas 2026“ susitiko ūkininkai, agromaisto sektoriaus, pramonės, mokslo, technologijų kūrėjų ir viešojo sektoriaus atstovai.Apie sektoriaus konkurencingumą, geopolitinius pokyčius, finansavimą ir inovacijų diegimą kalbėjo Egle Stonkutė, Gintaras Vilda, Kristina Šermuksnytė-Alešiūnienė, Gytis Junevičius , Lietuvos inovacijų centro, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos ir kitų organizacijų ekspertai, Prienų rajono savivaldybės meras bei Birštono vicemeras. Diskusijoje „Ūkininkas ir technologijos: partnerystė ar iššūkis?“ dalyvavo ir KKPDA direktorė Reda Stankevičienė. Žvelgiant iš pramonės ir darbdavių perspektyvos, žemės ūkio technologinė transformacija nėra atskira tema.
Ūkis, kaip ir gamybos įmonė, konkuruoja dėl žmonių, kapitalo ir rinkų, susiduria su sąnaudomis, produktyvumo spaudimu ir būtinybe technologijas paversti realia ekonomine verte. Ir čia svarbiausia – nuo ko pradedame.Lietuvoje turime technologijų, mokslo kompetencijų, testavimo infrastruktūros, ES projektų ir finansavimo galimybių.Tačiau dažnai logika vis dar tokia:turime technologiją → ieškome, kam ją pritaikyti.O turėtų būti : problema → sprendimas → testavimas → pamatuotas rezultatas → investicija.„Technologija pati savaime nėra tikslas.
Sėkmė prasideda tada, kai nuo konkrečios ūkio problemos kartu su technologijų kūrėju nueinama iki ištestuoto ir pamatuojamą vertę kuriančio sprendimo.“ - diskusijoje minėjo KKPDA direktorė. Lietuvos ūkių struktūra labai nevienoda: apie 39 % ūkių sukuria tik 2,2 % standartinės produkcijos, o maždaug 3 % ekonomiškai stambiausių ūkių – apie 57 %.Tai reiškia, kad ir inovacijų prieinamumas nėra vienodas.
Stambios bendrovės turi daugiau kapitalo, kompetencijų ir galimybių pačios ieškoti, testuoti bei diegti technologijas. Smulkiajam ir vidutiniam ūkiui kelias iki tinkamo sprendimo gerokai sudėtingesnis. Todėl, jei norime realiai stiprinti smulkųjį ir vidutinį ūkį, neužtenka turėti daug priemonių.Reikia aiškaus „vieno langelio“ principo – kad ūkininkas galėtų pradėti ne nuo klausimo „kokia programa man tinka?“, o nuo klausimo:„Turiu tokią problemą – kas gali padėti ją išspręsti?“
Čia galėtų susijungti valstybės, Žemės ūkio ministerijos, savivaldos, mokslo, konsultavimo institucijų ir technologijų verslo kompetencijos. Oponentai mini, kad panaši idėja jau egzistuoja. Kaip egzistuoja? Jei apie ją gavėjai naudos - smulkieji ūkiai nežino. Ir viešasis bei ES finansavimas galėtų veikti ne tik kaip priemonė technologijai nupirkti, bet ir kaip būdas diagnozuoti, ištestuoti, pritaikyti ir įrodyti jos vertę prieš investuojant dideliu mastu.Konkurencinga agromaisto pramonė prasideda jau ūkyje. O technologinė pažanga – nuo problemos, kurią verta išspręsti.
Ačiū „AgriFood Lithuania“ komandai už kvietimą, profesionalią diskusiją ir skirtingų agromaisto ekosistemos dalyvių sutelkimą prie vieno stalo.